- Dzeusas
- Dzèusas dkt. Antiki̇̀niais laikai̇̃s oli̇̀mpinės žaidỹnės bùvo ski̇̀rtos diẽvui Dzèusui.
.
Dzeusas
Look at other dictionaries:
Prometėjas — dkt. Dzèusas liẽpė Prometėją prikálti prie olõs ir pàsiuntė erẽlį, kuri̇̀s jám kasdiẽn draskýdavo vi̇̀s atáugančias kẽpenis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
didžiamintis — didžiamiñtis, ė adj. (2) išmintingas: Taip jis maldavo karštai, didžiamintis jo Dzeusas išklausė HO … Dictionary of the Lithuanian Language
dievas — diẽvas sm. (4) 1. mit. viena iš aukščiausių esybių, turinčių galios žmogui ir gamtai: Ne dievai yra sukūrę žmones, bet patys žmonės yra susikūrę dievus rš. Didieji įvairių tautų senoviniai dievai – Dzeusas, Jupiteris, Toras, Perkūnas, buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
griausmabalsis — griausmabalsis, ė adj. kieno balsas kaip griausmas: Didžiai nustebo, supratus dievų galingųjų veikimą, kad griausmabalsis čia Dzeusas neleidžia ir trukdo tą kovą HI … Dictionary of the Lithuanian Language
gudramintis — gudramintis, ė smob. gudruolis: Pavertė jį akmenin gudramintis sūnus Krono Dzeusas HI … Dictionary of the Lithuanian Language
papykinti — papỹkinti; SD266,437, K žr. papykdyti: Šnekėdamas nepapỹkink josios J. Dzeusas sumanė papykinti Herą, jautakę valdovę HI. Papykinu, įpykinu, įrūstinu, įkeršinu R130. Papykins jis ant savęs visus BPII497. pykinti; įpykinti; papykinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
perkūnvaldis — perkūnvaldis, ė smob. (1) mit. kas valdo perkūnus: Sėdos į sostą tuo tarpu perkūnvaldis Dzeusas HI … Dictionary of the Lithuanian Language
sumanytojas — ( is N), a smob. (1); SD313 kas sumano, sugalvoja, autorius, kūrėjas: Visas suvažiavimas, nereik pamiršti, dirbo ir sprendė betgi daug ką ne taip, kaip to laukė jo sumanytojai J.Jabl. Jums tatai žinią suteikia dangaus sumanytojas Dzeusas! HI. Jie … Dictionary of the Lithuanian Language
sutvarkytojas — sutvarkytojas, a smob. (1) kas ką sutvarko: Rūsčiai aukščiausias dangaus sutvarkytojas Dzeusas sugriaudė HI. tvarkytojas; pertvarkytojas; sutvarkytojas … Dictionary of the Lithuanian Language
varinėtojas — ( is K, us; Sln), a smob. (1) DŽ, KŽ; ŠT278 1. NdŽ kas šalin varo. 2. Jnš, Vl, Nmj kas ragina, verčia eiti: Paskyrė kokius arklius kinkyti, sustatė varinėtojus, išrinko kapstytojas Žem. Mėšlo vežimų varinėtojais vaikus siųsdavo Skp. | prk.: Jai… … Dictionary of the Lithuanian Language
